Vitaminai ir maisto papildai Medicinos technika Kosmetika, kvepalai Higiena Ortopedija Mamai ir vaikui Lytinei sveikatai Slauga ir negalia Pirmoji pagalba
Užsiprenumeruokite naujienas

Apie kraujospūdį

 
Kraujospūdis – tai kraujo spaudimas (slėgis) į kraujagyslių sieneles.
 
Plakdama širdis tam tikru spaudimu išstumia deguonimi prisotintą kraują, kad jis arterijomis pasiektų vidaus organus ir venomis grįžtų atgal. Kraujo spaudimas yra išreiškiamas dviem skaičiais – sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu). Sistolinis kraujospūdis visada yra didesnis, jis rodo širdies susitraukimo sukurtą spaudomą. Diastolinis kraujospūdis rodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai atsipalaidavus.
 
Normalus kraujospūdis turėtų būti ne didesnis nei 120/80 (120 – sistolinis (viršutinis), 80 – diastolinis (apatinis)). ). Tai idealus kraujo spaudimas žmonėms, norintiems turėti gerą sveikatą. Šiame lygmenyje, turime daug mažesnę riziką susirgti širdies ligomis ar insultu.
 
Optimalus kraujospūdis:
  • Sistolinis – tarp 100 ir 130 mmHg
  • Diastolinis – tarp 60 ir 80 mmHg
 
Aukštu kraujospūdžiu (hipertenzija) laikomas didesnis nei 140/90 mmHg.
 
Žemu kraujospūdžiu (hipotenzija) laikomas mažesnis nei 90/60 mmHg.
 
Kraujo spaudimas
Kategorija
Sistolinis
mm Hg (viršutinis)
 
Diastolinis
mm Hg (apatinis)
Normalus
mažiau nei 120
ir
mažiau nei 80
Padidėjęskraujo spaudimas
120-139
arba
80-89
Aukštas kraujo spaudimas
(Hipertenzija) 1 etapas
140-159
arba
90-99
Aukštas kraujo spaudimas
(Hipertenzija) 2 etapas
160arba didesnis
arba
100arba didesnis
Hipertenzinė krizė
(Skubi medicininė pagalba reikalinga)
Didesnis nei 180
arba
Didesnis nei 110
Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė sveikatos problemų rizika.
 
Aukštas kraujospūdis
 
Aukštas kraujo spaudimas – tai didesnis slėgis į kraujagyslių sieneles, o tai papildomai apkrauna širdį ir kraujagysles. Laikui bėgant, padidėja infarkto ar insulto rizika, išsivysto inkstų ir širdies ligos.
 
Jūs turite aukštą kraujo spaudimą (hipertenziją), jeigu Jūsų kraujospūdžio rodmenys nuolatos yra 140/90 mmHg ir daugiau. Hipertenzija atsiranda neesant vienos aiškios priežasties. Tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių pasekmė.
 
Skiriamos dvi arterinės hipertenzijos rūšys: pirminė ir antrinė.
 
Pirminei arterinei hipertenzijai įtakos gali turėti paveldimusmas ir amžius. Genetinė teorija teigia, apie genų vaidmenį hipertenzijos atsiradimui. Apie 50 proc sergančiųjų šeimose buvo asmenų, turėjusių padidėjusį kraujospūdį. Įtakos taip pat turi mityba (per didelis valgomosios druskos kiekis, kalcio, magnio, kalio trūkumas), piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, cukrinis diabetas, stresas.
 
Antrinė arterinė hipertenzija atsiranda sergant inkstų ligomis (glomerulonefritu, pielonefritu, inkstų navikais), endokrininėmis ligomis (tirotoksikoze, endokrininių organų navikais), esant aortos lanko patologinėms būklėms, vartojant medikamentus, kurie kelia kraujospūdį (kontraceptinius preparatus, gliukokortikosteroidus, nesteroidinius priešuždegiminius preparatus), piktnaudžiaujant alkoholiu ir narkotikais.
 
Kokie požymiai ir simptomai didelio kraujospūdžio?
 
Aukštas kraujospūdis paprastai neturi požymių ar simptomų, todėl vienintelis būdas sužinoti – nuolatos jį matuoti. Tačiau pavieniai karujospūdžio padidėjimai dar nereiškia, kad jūs turite aukštą kraujo spaudimą. Tam įtakos gali turėti tokie veiksniai kaip fizinis kruvis, išgerta kava, susijaudinimas. Daug dalykų gali paveikti Jūsų kraujospūdį dienos eigoje, todėl gydytojas ligą diagnozuoja nustatęs padidėjusį kraujo spaudimą matuodamas jį dvi savaites kas kelias dienas.
Kai kuriems žmonės padidėjas kraujospūdis sukelia galvos skausmą, svaigimą, spengimą ausyse, skausmą širdies plote, širdies permušimus, kraujavimą iš nosies.
 
Žemas kraujospūdis
 
Žemu kraujospūdžiu (hipotenzija) laikomas mažesnis nei 90/60 mmHg.
 
Kai kurie žmonės turi kraujospūdžio lygį, kuris yra mažesnis nei įprasta. Apskritai, tai gali būti gera žinia, nes sumažėja rizika susirgti insulto ar širdies ligomis. Tačiau kai kuriais atvejais mažas kraujospūdis gali sukelti problemų. Sumažėja venų veiklumas, sulėtėja kraujo apytaka, smegenys blogiau aprūpinamos krauju, todėl dažniausiai žmogus jaučiasi mieguistas, vangus, jam silpna, svaigsta galva. Kai kraujospūdis žemas, organizmas neigiamai reaguoja į atmosferos slėgio, temperatūros, oro drėgnumo pokyčius. Hipotonikai geriau jaučiasi šaltomis dienomis. Paros metas taip pat turi įtakos. Šie žmonės dažniausiai atsikelia vangūs, nepailsėję ir visiškai “prabunda” tik praėjus keletui valandų. Dienos viduryje jų gyvybinis tonusas stipriai sumažėja, ir padidėja jau tik vakarop.
 
Padidinti kraujospūdi galimą nuolat mankštinantis, vaikštant gryname ora, maudantis kontrastinio vandens duše. Savijautą gali pagerinti ir tinkama mityba. Kasdien valgant vaisių, daržovių, grūdų, riešutų, įvairių sėklų, daigų, produktų, kuriuose yra geležies, folio rugšties. Kraujospūdis taip pat padidėja išgėrus kavos, bet tai laikina priemonė, gelbėjanti porą valandų.
 
Kartais kraujo spaudimas sumažėja sergant infekcinėmis ligomis, širdies nepakankamumu, sutrikus kraujotakai ir pan. Tokiais atvejais reikia gydyti konkrečią ligą, o ne hipotoniją.
Kraujospūdis
Kraujospūdį lemia daugelis veiksnių, pvz. fizinis aktyvumas, nerimas ar paros laikas. Paprastai, dirbant jis būna didžiausias, o miegant mažiausias. Kiekvieno žmiogaus kraujospūdis kinta keičiantis metų laikams. Vasarą jis būna žemesnis, o žiema...
Skaityti >
2011 - 2024 © www.farmaplius.lt Visos teisės saugomos įstatymo.
E-sprendimas: HexaCommerce